Nuostabūs Prisiminimai ir Laikinumo Suvokimas
Įbėga į kliniką šuniukas, greitais ir nekoordinuotais judesiais šoka laižyti man veidą, tada krenta ant šono ir išverčia pilvuką pakasyti. Vis dar matau tą vaizdą, kai solidžiai įžygiuoja žilstelėjusiu snukučiu pacientas, perkopęs dešimtį metelių. Santūriai pavizgina uodegą, prisiglaudžia paglostymui…
Jie nuostabūs – galvoju. Jų nei nustebinsi, nei išgąsdinsi, tos visko mačiusios, supratingos akys, ramybė, tolerancija, mažėjanti energija.
Tokius pacientus atvedusių žmonių žvilgsnis ne ką mažiau supratingas. Ir visiškai nepriklausomai ar jie garsiai rėkia, kad jis dar ne senas ir babos šuo 19 metų gyveno, ar iš kart pasidalina nerimu ir viltimi maksimaliai prailginti gyvenimą. Visais atvejais tvyro laikinumo baimė, šunys tokie trumpaamžiai lyginant su žmonėm, o sukuriamas toks gilus ryšys, kad kyla siaubas, pagalvojus, kad teks paleisti. Ir nesvarbu tai bus 10 ar 16 metų, vis tiek bus per mažai.
Ištikimybė, Suvokimas ir Prisitaikymas
Jie nuostabūs, viską atleidžia ir tiek daug priima, svarbiausia, šeimininką bet kokioj būklėj, liūdną, linksmą, rėkiantį, verkiantį, glostantį ir ignoruojantį, jūs jam visada VISAS PASAULIS! Tie šunys matė ir jūsų augančius vaikus, ir anūkus, ir parsitemptus naujus gyvūnus, išbuvo tas jūsų atostogas vieni ir ilgai keliavo automobiliu, nors norėjo tik “skaityt sms’us” kito šuns paliktus ant stulpo.
Atrodo neprisimeni gyvenimo be jų, o ir visai nenori įsivaizduoti, kaip jis atrodys. Daugelis bando nusiteikti tam ir apsiprasti su tokia mintimi, bet dar nemačiau nė vieno kuriam pavyko. Ypač man pačiai.
Ar pastebėjot, kad jų neapgausi ir nieko nepagudrausi? Per mikro sekundę nuskenuoja ir išanalizuoja visas detales ir tiksliai žino šeimininko sekančius veiksmus. Man tai žavinga, nors neslėpsiu, vis kartais optimistiškai pabandau pagudrauti, deja… Tiesa šitai “aiškiaregystei” nereikia nė dešimties sulaukt, dažnas keturkojis jau trejų mato šeimininką kaip nuluptą. O rast silpnas grandis šeimoj sugeba ir kelių mėnesių šunyčiai.
Sveikatos Problemų Valdymas ir Pagalba
Bet grįžkim prie šeimininkų. Dažniausia frazė būna “mes suprantam, kas jau senas, bet gal dar išeitų kažkuo padėt,” tuo metu man taip gera gera ir suprantu, kad mes apie tą patį. Išsiaiškinu, su kokiu diskomfortu ir kokių organų problemomis susiduria gyvūnas ir randam šuniui ir šeimininkui tinkamiausią variantą gyvenimo kokybei gerinti. Be abejo, daugumą didelių veislių šunų kankina sąnarių problemos, mažuosius – širdies, dantų ar kepenų. Beveik visų vyresnių šunų kailis tampa nebe toks blizgus, sunkiau išsišeria, atsiranda odos problemų, todėl su lašišų aliejumi ar papildais odai tikrai neprašausit.
Šunys nuostabūs ir tuo, kad labai greitai prisitaiko prie įvairiausių sveikatos problemų ir negalių, ar tai būtų aklumas, ar galūnės pašalinimas.
Skaudūs Sprendimai ir Dėkingumas
Deja, padėti ne visada paprasta ir lengva… Įžengus į kliniką vyresniam gyvūnui, visada į diferencinių ligų sąrašą patenka vėžiniai susirgimai. Būna momentų, labai liūdnų, kai vienintelė pagalba yra eutanazija. Ir ne, mano suvokimu, nėra meilė laikyti gyvūną kančiose, bet gyvą. Limfoma ar kitų rūšių vėžiniai susirgimai, kur auglio šalinimas neįmanomas ar stadija per toli pažengusi, yra ta skaudi vieta, kur plyšta širdys, bet mes bejėgiai.
Suprantant tą laikinumą, norisi užtikrint kuo jaukesnę ir komfortiškesnę senatvę. Minkštas guolis, kokybiškas maistas ir papildai, šiltas rūbas žiemai. Dalykai, kurių nusipelno kiekvienas. Dažniausiai ilgi žygiai ir dresūros pamokos jau būna praeityje. Lieka jaukūs pasiniurkymai ir sukritimai ant sofos su visa šeima.
Visada žvilgsniu palydžiu vedžiojamus vyresnius šunis ir mano veide iškart atsiranda šypsena. Ta šuns ir jo žmogaus kelionė nuostabi su visomis patirtimis. Jaučiu didelę vertę galėdama būti to dalimi ir patirti kartu. Vertinti ir mylėti. Kasdien. Nes niekad nežinai, kuri diena paskutinė.
